Fotografą Remigijų Pačėsą (1955-2015) kolegos prisimena kaip „matytoją“. Šviesai jis turėjo absoliučią klausą. Jo nufotografuoti paprasti daiktai ir nuobodūs peizažai tapdavo begalybės įžvalgomis. Jis klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesio, šaipėsi iš egzaltuoto kultūros rimtumo. Jis visada buvo autsaideris, atsiribojęs nuo meno madų, nepataikaujantis biurokratams, niūriai sarkastiškas, net ir savo paties atžvilgiu. Jo mėgtas žodelis „shtai“ yra kalbos pirštas: štai – žiūrėk.
Ремігіюса Пачесас можна вважати одним із перших представників постмодернізму у литовській фотографії. В альбомі представлені не лише твори автора: монтажі, колажі, монотипії та автопортрети, а й різноманітні тексти.
