fbpx

Каталог виставки. Історія, увічнена в глині

Parodos „Molyje įamžinta istorija“ katalogo objektas – Šiaurės Lietuvos dvarų krosnių keramika – kokliai, kurių tyrimai ir rezultatai suteikia galimybę plėsti žinias apie koklines krosnis. Kada ir kokiomis kryptimis pirmosios koklinės krosnys pasiekė Lietuvos teritoriją ir konkrečiai Šiaurės Lietuvos dvarus? Kaip atrodė ankstyviausios koklinės krosnys pairinktoje teritorijoje bei kokiais pavidalais jos vystėsi iki XX a.?

21,00

Наявність: 33 в наявності

Категорія:

Parodos „Molyje įamžinta istorija“ katalogas

2022 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus įgyvendino projektą „Molyje įamžinta istorija“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Projektas suteikė galimybę parengti parodą apie Šiaurės Lietuvos dvarų koklius ir pristatyti katalogą, pasakojantį apie parodoje „Molyje įamžinta istorija“ eksponuotus Šiaurės Lietuvos dvarų koklius ir koklines krosnis. Gausios koklių kolekcijos sukauptos archeologinių tyrinėjimų metu yra saugomos Lietuvos muziejų rinkiniuose. Parodoje buvo eksponuoti kokliai iš šių muziejų rinkinių: Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio ir Kelmės krašto muziejaus. Kataloge pristatomi kokliai iš keleto Šiaurės Lietuvos dvarų: Biržų dvarvietės, Papilio, Mantagailiškio, Kelmės, Pakruojo, Kurtuvėnų, Burbiškio bei Kražių dvaro ir pilies.

Katalogo objektas – Šiaurės Lietuvos dvarų krosnių keramika – kokliai, kurių tyrimai ir rezultatai suteikia galimybę plėsti žinias apie koklines krosnis. Kada ir kokiomis kryptimis pirmosios koklinės krosnys pasiekė Lietuvos teritoriją ir konkrečiai Šiaurės Lietuvos dvarus? Kaip atrodė ankstyviausios koklinės krosnys pairinktoje teritorijoje bei kokiais pavidalais jos vystėsi iki XX a.?

Leidinio sudarytojos

Jūratė Kaučikaitė, dokt. Jūratė Paškonytė

Tekstų autorė

dokt. Jūratė Paškonytė

Recenzentės

Dr. Dalia Klajumienė
Dr. Raimonda Nabažaitė

Dizainerė

Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė

Редактор

Asta Merkevičienė

Догори
Перейти до вмісту