fbpx

Michaelis Breneris: laisvas kritimas

Pirmą kartą Lietuvoje ir Europoje Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje buvo surengta išeivio litvako skulptoriaus M. Brennerio skulptūrų paroda. Šiame parodos „Michaelis Brenneris: laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“ kataloge sudėti išlikusių M. Brennerio skulptūrų vaizdai. Jas Šeduvos žydų istorijos muziejui „Dingęs štetlas“ padovanojo skulptoriaus sūnus Josephas su žmona Nadya.

10,00

Prieinamumas: Liko 50

Kategorijos: ,

Pirmą kartą Lietuvoje ir Europoje Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje buvo surengta išeivio litvako skulptoriaus M. Brennerio skulptūrų paroda. Šiame parodos „Michaelis Brenneris: laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“ kataloge sudėti išlikusių M. Brennerio skulptūrų vaizdai. Jas Šeduvos žydų istorijos muziejui „Dingęs štetlas“ padovanojo skulptoriaus sūnus Josephas su žmona Nadya.

Michaelis Brenneris (1885–1969) gimė Šiauliuose kūrybingoje žydų šeimoje. Buvo antras iš penkių vaikų. Jo vyresnis brolis Viktoras, sulaukęs devyniolikos, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Niujorką, kur tapo garsiu raižytoju ir medalių kūrėju – 1909 jis sukūrė JAV vieno cento monetą. 1895 m. jo pėdomis pasekė ir į Niujorką iškeliavo visa Brennerių šeima.

Brennerio polinkis kurti išryškėjo jaunystėje. Brolio Viktoro globojamas pamažu atsiskleidė kaip talentingas menininkas. Baigė Meno studentų lygą Niujorke, kuri buvo ypač populiari tarp litvakų dailininkų. Meno studentų lyga buvo naujų idėjų kalvė. Čia dėstytojais dirbo iš Europos grįžę ir su moderniu menu susipažinę menininkai. Šios aplinkybės turėjo įtakos Michaelio meninės pasaulėžiūros formavimuisi.

Paskatintas mokytojo August’o Saint-Gaudens’o Michaelis 1901 m. išvyko į Paryžių, kur toliau lavino savo meninius įgūdžius prestižinėse Paryžiaus dailės akademijose, taip pat uoliai studijuodamas kitų dailininkų darbus, eksponuotus muziejuose ir parodose. 1909 m. jis įkūrė savo studiją, kuri veikė iki 1962 m.

Paryžiuje Michaelis buvo greitai pastebėtas garsios rašytojos modernistės Gertrūdos Štein. Ji žavėjosi jo talentu, stojo jam pozuoti bei įtraukė į savo meno salono gyvenimą, į kurį rinkdavosi geriausi ir žymiausi to meto menininkai – rašytojai Ernestas Hemingvėjus ir Frensis Skotas Ficdžeraldas, dailininkai Pablo Pikaso ir Anri Matisas, bei daug kitų garsenybių.

Nepaisant amžininkų pripažinimo, M. Brenneris pasirinko tylaus kūrėjo kelią. Jis bet kokia kaina vengė viešumos. Retai įsileisdavo jo kūryba besidominčius asmenis į savo studiją, dar rečiau eksponuodavo ar parduodavo savo darbus, prie kurių dirbdavo ilgai ir kruopščiai. Iš dalies todėl, kad, jo nuomone, menas turi būti kuriamas dėl meno, o taip pat ir todėl, kad beveik niekada nebuvo patenkintas savo darbais. G. Štein kartą jį pavadino „skulptoriumi, kuris niekada nieko nebaigė“.

Anot meno istorikės Vilmos Gradinskaitės, Brennerio skulptūros būtų sukėlusios sensaciją parodose. Jis buvo labai modernus ir plataus mąstymo dailininkas. „Jo sukurtos žmonių figūros ar portretai pasižymi itin ekspresyvia plastika ir emocionalumu. Dailininkas puikiai valdo formą ir perteikia vaizduojamų asmenų – Gertrūdos Štein ar mago Alisterio Kroulio – charakterius. Michaelio Brennerio skulptūrose matosi kiekvienas autoriaus rankos prisilietimas ir kūrybos eiga, bylojanti apie skulptoriaus vidinę laisvę, profesionalumą ir talentą.“

Sudarytoja

Jūratė Kaučikaitė

Dizainerė

Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė

Redaktorė

Lina Kazlauskaitė

Leidėjas

Šiaulių „Aušros" muziejus

Kalba

Anglų k., Latvių k.

Metai

2022

Puslapiai

39

Viršelis

Minkštas

Scroll to Top