Vilmantas Dambrauskas – Aušros muziejaus e-parduotuvė

Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis. 2005–2017

Viktorija Gelžinienė — Tue, 08 Feb 2022 11:19:58 +0000

Tai antrasis Šiaulių „Aušros” muziejaus metraštis, apimantis 2005–2017 m. laikotarpį. Muziejus tęsdamas tradiciją, knygoje pateikia susistemintą informaciją apie savo įvairiapusę veiklą.

2005–2017 m. – labai svarbūs „Aušros“ muziejaus istorijoje. Šiuo laikotarpiu muziejus sutvirtino savo, kaip modernios kultūros institucijos, nuosekliai ir išmintingai vykdančios iškeltus uždavinius, įvaizdį. Sustiprėjo muziejaus pozicijos Lietuvos muzijininkystės kontekste, jis tapo išskirtine miesto kultūrinės ir istorinės atminties institucija. Visa tai atsispindi ir metraštyje, kuriame pritaikyta ankstesnio metraščio koncepcija: straipsnius atskiromis muziejaus veiklos temomis rašė patys muziejininkai.

Vilmantas Dambrauskas. Mano miesto portretai

Viktorija Gelžinienė — Sun, 07 Mar 2021 14:10:27 +0000

Autoriaus dėka pirmą kartą Šiaulių miestas pristatomas ne tradiciniais miesto vaizdiniais, ne tuo, kas mieste sukurta, o per tuos, kas jį kuria. Miestas neatsiranda savaime, jį sukuria žmonės. Bet jo kūrėjai dažnai lieka savo kūrinio šešėlyje. Miestas išlieka, o kūrėjai išeina. Leidinyje pristatomi tiek garbaus amžiaus sulaukę kūrėjai, tiek pradedantys savo kelią menininkai. Tai žmonės, kuriuos autorius pažįsta. Pasak V. Dambrausko, vieni jų buvo jo mokytojais, iš kitų jis mokėsi pats. Tai žmonės, kurie autorių žavėjo ar sužavėjo. Vieni spinduliuoja išmintį, kiti – trykšta jaunyste. Jaunų, tik pradedančių savo kūrybinį kelią, kūrėjų atsiradimas fotografijų albume – tarsi avansas, paskatinimas dirbti garsinant miesto vardą. Miestas šiame kontekste pateikiamas kaip kartų atsinaujinimo, patirties perdavimo iš kartos į kartą simbolis.

Antanas Dilys. Iš fotoarchyvo

Viktorija Gelžinienė — Sun, 07 Mar 2021 13:54:03 +0000

Antanas Dilys – vienas iš Lietuvos fotografijos pirmeivių, pasišventęs įprasminti savąjį laiką istorijoje darbais, kurių reikšmė neaprėpiama amžininkams ir visiškai atsiskleis tik žvelgiant iš tolimesnės laiko perspektyvos. Pradėjęs fotografo kelią laikais, kai kūrybinė fotografija Lietuvoje buvo apimta štilio, A. Dilys netrukus stoja greta kitų aktyvistų įsisiūbuojančio organizuoto fotomeno judėjimo priešakyje. Tačiau jis ne tik telkė bendraminčius kurti, skleisti kūrybą, aktyviai kūrė pats, bet ir įžvelgė prasmę netrukti ir čia pat įamžinti esamąjį laiką, surinkti ir išsaugoti visa, kas jį reprezentuoja. Atsigręžė į praeitį, Lietuvos fotografijos ištakas, ir pradėjo nuosekliai rinkti karų ir suiručių išdraskytą ir išblaškytą senųjų fotografijos meistrų palikimą ir mūsų praeities fotografinės kultūros reliktus. A. Dilys iškėlė Lietuvos fotografijos muziejaus idėją ir talentingai ją įgyvendinęs paklojo tvirtus mūsų fotografijos paveldo išsaugojimo tradicijos pamatus. A. Dilio įkurtame Fotografijos muziejuje Šiauliuose šiandien saugomas ir jo neatlygintinai muziejui perduotas fotografinės veiklos ir kūrybos palikimas. Atidavęs visą save muziejui ir fotografų bendruomenei, savajai kūrybai plačiau pristatyti pastangų kukliai teskyrė. Tad daugeliui iki šiol nepažintą A. Dilio laiką ir žmones atrasime šiame pirmajame fotografo albume.
Albume pirmą kartą retrospektyviai pristatoma fotografo Antano Dilio kūrybos palikimas, kurio didžioji dalis saugoma jo įkurtame Fotografijos muziejuje Šiauliuose.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis. 1992–2004

Viktorija Gelžinienė — Thu, 18 Feb 2021 18:00:34 +0000

Tai pirmasis Šiaulių „Aušros” muziejaus metraštis, apimantis 1992–2004 m. laikotarpį. Tęsdamas senas, per visą muziejaus istoriją puoselėtas leidybines tradicijas, gausus autorių kolektyvas visuomenei pristato muziejaus rinkinius, mokslinius, kraštotyros tyrinėjimus, muziejinę ir švietėjišką veiklą.

1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos

Viktorija Gelžinienė — Thu, 18 Feb 2021 16:05:02 +0000

Katalogas-albumas „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos” įprasmina 1863 m. sukilimo 150-ąjį jubiliejų, padeda suvokti sukilimo reikšmę, aktualizuoja istorinę sukilimo atmintį. Jame pristatomi Lietuvos ir Lenkijos (Suvalkų ir Augustavo) bei Baltarusijos (Gardino) muziejuose saugomi eksponatai sukilimo tema. Publikuojami 3 straipsniai: VDU prof. dr. Jono Vaičenonio „1863–1864 m. sukilimas: karinis aspektas”, ŠU doc. dr. Simono Strelcovo „1863 metų sukilimas kasdienybės tyrimų kontekste”, V. Šiukščienės „1863 metų sukilimo istorinė atmintis muziejuose”.

Keturiose katalogo dalyse publikuojami 449 eksponatų vaizdai ir aprašai. Sudarant katalogą, atsisakyta muziejinės medžiagos pateikimo pagal eksponatų grupes, nes toks būdas neleidžia parodyti sąsajų tarp skirtingų eksponatų. Kadangi didžioji katalogo eksponatų dalis – fotografijos, jos sudaro ašį, apie kurią grupuojami kiti eksponatai (dokumentai, spaudiniai, dailės kūriniai,daiktai ir kt.), pasakojantys su sukilimu vienaip ar kitaip susijusių portretuojamųjų gyvenimo istorijas: pristato jų veiklą, išryškina asmenybes ir kt.